Sausas troškulys man spaudžia gerklę,
Kalbėt sunku, sunku išjudint balsą.
Norėčiau pasišaukt tave iš miego,
Bet šaltas protas to neleidžia,
Jis bando užvaldyti širdį,
Paversti ją nakties vėsa
Ir murgdyt išdidumu kvepiančiam liūne.
Tik mintys man yra pavaldžios.
Jos vis dar šaukiasi tavęs,
Deja, be balso, be širdies pagalbos
Beribės jūros bangos tik daužo akmenų uolas.